Daigai – žaliasis pavasario akcentas, kurio nauda neabejojama

2019-03-15

Greitesnis nuovargis, neretai – apatija ir energijos stygius. Tai gali būti požymiai, įspėjantys ir apie tai, kad organizmas išnaudojo sukauptas vitaminų ir mineralinių medžiagų atsargas. Ir kad jam reikia pagalbos.

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau imasi auginti tai, kas yra maistinga bei naudinga sveikatai. Tai – įvairių daržovių daigai.

Saulėgrąžų, žirnių, brokolių, burokėlių, ridikėlių, pankolių, avinžirnių ir kitokių daržovių sėklos želmenis išleidžia subertos į nedidelį kiekį žemės, kaip ir kviečių ar rugių grūdai.

Ko gero, gausiausiai žinių apie daigų naudą yra sukaupę mažamečius vaikus auginantys tėvai. Nes jie rūpinasi, kad mažųjų mitybos racione netrūktų maistinių medžiagų. Ir dažno jų namuose daržovės stiebelius kelia ant palangių.

Daigai yra skanūs, saulėgrąžų – ypač. Jais gardinamos salotos, sumuštiniai, jie  naudojami ir žaliesiems kokteiliams plakti. Bet reikėtų prisiminti ir vieną taisyklę – daigai maistingiausi, kai išleidžia du ar tris lapelius.

Daug žinių yra paskleista apie tai, kad įvairių daržovių ar augalų daiguose gausu omega-3 riebalų (vadinamosios alfa-linoleno) rūgšties. Tai lyg organizmo skafandras: jos reikia ir kaulų sistemai, ir centrinės nervų sistemos veiklai, ir kraujotakai. Tuo pačiu ši rūgštis mažina cholesterolio kiekį kraujyje, raminančiai veikia nervų sistemą, gerina smegenų darbą, virškinamojo trakto veiklą.

Užsimenama ir apie tai, kad daigintose saulėgrąžose gausu  A, B, C, K grupės vitaminų, cinko.

Anot fitoterapeutų, kiekvieno augalo sudygusios sėklos turi skirtingą kiekį įvairių maistinių medžiagų bei vitaminų. Pavyzdžiui, daigintuose kviečiuose yra daug vitamino E, kuris „maitina“ odą, tuo pačiu – ir folio rūgšties, kuri būtina kraujotakos sistemai.

Sėklose  yra sukaupta tai, ko reikia augalui – kad jis augtų, ir, įsikibęs į žemę, pats iš jos galėtų pasiimti maistinių medžiagų. Todėl brinkdamas ir daigą leisdamas grūdas tampa visų augalo gyvybei reikalingų medžiagų koncentratu – vitamino E, B grupės vitaminų, baltymų, skatinančių ląsteles daugintis ir atsinaujinti.

Daiguose, pavyzdžiui, sudaigintų burokėlių lapeliuose, yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų – ir antioksidantų, kurie iš organizmo šalina toksinus – laisvuosius radikalus. Tuo tarpu ridikėlių daigai gerina virškinimą, o kartu – ir kraujodarą, nes ir juose yra geležies. Jos aptinkama ir sojų daiguose, tuo pačiu – ir kaulams ir dantims naudingo kalcio.

Įvairių sėklų daiguose yra ir kalio, kuris saugo raumenis nuo atrofijos. Ši medžiaga reikalinga ir kraujo spaudimui reguliuoti, kartu – ir širdies veiklai.

Fitoterapeutas Vincas Benevičius yra sakęs, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama brokolių daigų tyrimams – jų poveikiui tam tikroms organizmo funkcijoms. Nes šioje daržovėje yra nemenkas kiekis geležies, baltymų, gliukorafanino.

Ko gero, galima daryti išvadą, kad kiekviena sėkla, perduodama gyvybę augalo daigui, yra energijos užtaisas, kuriuo žmogui tereikia pasinaudoti. Ir, žinoma, neperžengti ribų: viskam reikia saiko.

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė