Oro tarša – kaip apsisaugoti?

2019-04-29

Medžių žiedadulkės, kelio dulkės, vėjo atnešta deginamos žoles ar didelių gaisrų smarvė. Visa tai balandžio pabaigoje susijungė į vieną darinį. O miestuose dar ir pavirto pakibusiu virš namų ir gatvių smogu.

Pastaruoju metu Lietuvos neaplankė lietaus debesys. Tad paskutinė balandžio savaitę bei paskutinį savaitgalį Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės stebėsenos stotys fiksavo didelę taršą Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje.

Nedidelės taršos būta tik pietryčių Aukštaitijoje bei pietinėje Lietuvos dalyje – už Alytaus link Lenkijos. O tai reiškia, kad visoje kitoje Lietuvos dalyje, ypač – didžiuosiuose miestuose tvyrojo smogas, kurio neišnešiojo vėjas ir kuriame gausu smulkiųjų kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros dioksido ir kitokių sveikatai pavojingų teršalų.

Tad pastaruoju metu į alergiją linkusiems ar šiaip oro taršai jautresniems žmonėms tenka rūpintis ne tik tuo, kaip išvengti žydėti pradedančių medžių žiedadulkių, bet ir kaip apsisaugoti nuo oro taršos, besiskverbiačios su kiekvienu jo įkvėpimu.

Blogai yra tai, kad žiedadulkės sukelia alergines reakcijas joms jautriems žmonėms. Tuo tarpu oro teršalai pažeidžia kiekvieno žmogaus kvėpavimo sistemą: dirgina gerklę bei nosį, sukelia kosulį, apsunkina kvėpavimą.

Kiekvieno teršalo poveikis sveikatai yra kitoks, pavyzdžiui, azoto oksidai padidina jautrumą visiems kitiems teršalams. Kita blogybė – smulkiosios kietosios dalelės iš aplinkos sugeria  kitus teršalus ir su įkvepiamu oru perneša į gilesnius kvėpavimo takus. Šie iš plaučių jie gali patekti į kraują, iš jo – į audinius ir taip sukelti apsinuodijimą arba alergines reakcijas.

Dar vienas poveikis – tarša gali paūminti bronchinę astmą, bronchitą, emfizemą, lėtines  širdies ar kraujagyslių ligas.

Mokslininkai nepaliaudami kartoja – oro tarša kietosiomis dalelėmis, kuriomis ypač teršia transportas, o šildymo sezono metu – dar ir deginamos akmens anglys, sukelia vėžinius susirgimus. Be to, oro užterštumas didina priešlaikinių mirčių kiekį, kurių priežastis – išeminė širdies liga, insultas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vaikų ūmios apatinių kvėpavimo takų infekcijos ir kitos.

Taigi grėsmių sveikatai yra įvairių. Bet kaip apsisaugoti? Mokslininkų tyrimai liudija, kad gana didelė taršos dalis (iki 40 proc.) patenka į būstą. Mat kietosios dalelės prasiskverbia ir pro mažus plyšelius. Todėl tokiais atvejais patariama sandarinti būstą, jei tik įmanoma, pasitaikius galimybei pakeisti senus langus į patikimesnius. Bet tokiu atveju reikia ir geros vėdinimo sistemos.

Paprastesnis patarimas – bent jau tol, kol oro tarša neišsisklaidė, orlaides pridengti drėgnais audiniais ar bent jau sudrėkintu popieriumi. Tai, nors ir nedidelis, vis dėlto – taršos barjeras.

Jautresniems, į alergiją linkusiems žmonėms pravartu  lauke dėvėti apsaugines nosies-burnos kaukes, tačiau su jomis sunkoka kvėpuoti, ypač tada, kai lauke karšta.

Tad dar geriau vengti tokių maršrutų – tokių gatvių, kur labai intensyvus eismas, nes ten didesnė ir taršos konsentracija. Dviratininkams taip pat reikėtų rinktis atokesnius nuo gatvės takus.

Mažų vaikų apskritai patariama nevesti į lauką, – jei tik yra tokia galimybė. Žmonės, kurie mėgsta sportuoti – bėgioti lauke, esant didelei oro taršai turėtų tai daryti uždarose patalpose.

Tiems žmonėms, kuriems automobiliais traukia į darbą ar iš jo, patariama neatverti langų. Nes teršalai kaip tik tvyro arčiausiai gatvės, o atvėrus langus sukelto vėjo gūsiai juos įtraukia į automobilio saloną.

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė