Gegužė – ir žiedų, ir alergijos gniaužtų laikas

2019-05-09

Žiedadulkės – ant langų, palangių, automobilių. Jos tvyro ore, nešiojamos vėjo, miestuose nusėda ant grindinio, vėl kyla su kiekvieno pralekiančio automobilio gūsiu aukštyn. Nematomos, bet daugybei žmonių sukeliančios alergiją – vadinamąją šienligę.

Staiga užgulusi nosis – prasidėjusi sloga, čiaudulys, ašarojančios, perštinčios akys, galvos skausmas. Tai ir yra vieni būdingiausių šienligės požymių. Medikai tai vadina alerginiu rinitu. Nors požymiai ir panašūs į peršalimo, staigi pradžia įspėja, kad tai organizmo reakcija į aplinkoje atsiradusį alergeną.

Alergija vargina. Apsunkus kvėpavimui žmogui sunku dirbti, sunku ir pailsėti, išsimiegoti. Neretai kartu su sloga atsiranda ir kitų ją lydinčių negalavimų, pavyzdžiui, reakcija burnoje. Tokiais atvejais paburksta jos gleivinė, atsiranda niežulys.

Yra žmonių, kuriems net ne žiedadulkės, bet žydinčių augalų kvapai sukelia alerginę reakciją, tiesa – švelnesnę ir trumpalaikę: nuo jų ima skaudėti galvą. Tai gali būti ir ievos, kurios žydi ilgai, nuo balandžio pabaigos iki pirmos gegužės pusės.

Tokį sopulį gali „įvaryti“ ir sužydusios alyvos, birželį – pakalnutės, vėliau – akacijos. Vieni gali mėgautis tokiais kvapais, o kiti skuba kuo greičiau praeiti pro šalį: žmonių reakcija į kvapus yra labai individuali.

Ko gero, didžiausią jautrumą organizmas turi ne vaismedžių ar gėlių žiedadulkėms, bet medžių: beržų, lazdynų, alksnių. Lazdynai jau nužydėjo, bet dabar, gegužę, pušys barsto sporas, o ir beržai dar nenusipurtė žirginių.

Vėliau, birželį, sužydėjus varpinėms pievų žolėms, prasidės antra alergijos banga, kai vėjas pakels į orą motiejukų, svidrių, smilgų žiedadulkes. Tokią pat organizmo reakciją gali sukelti ir tam tikri augalai, pavyzdžiui, pelynai, gysločiai. Jų „agresijos“ laikas prasideda liepą-rugpjūtį.

Apsisaugoti nuo žiedadulkių labai sunku. Nes tarša jomis – o kitaip to pavadinti net neįmanoma – priklauso nuo to, ar medžiams žydint įsigali sausi orai, ar – lietingi. Lietus nuplauna žiedadulkes, tuo trapu saulė ir vėjas jas visur paskleidžia.

Taigi vienas būdas – vengti miško: vengti pušynų bei vietų, kur gausoka medžių. Kitas – einant į lauką pasitepti nosies angas apsauginiu tepalu. Trečias – tai nuolatinis dulkių valymas namuose, nes  gelsva danga gegužę nukloja ir namuose daiktų paviršių. Patariama nedžiauti lauke nė skalbinių, kad prie jų nepriliptų žiedadulkės.

Medikai, ko gero, patartų nepraeiti ir pro vaistinę – ištverti šienligę be vaistų nuo alergijos būtų labai sunku.  Vis dėlto, anot gydytojų, žmonės, kuriuos kasmet vargina alergija, turėtų išsitirti, kokiems tiksliai alergenams jie yra jautrūs. Nes tai susiję su gilesnėmis bėdomis – vadinamosiomis kryžminėmis reakcijomis.

O tai reiškia, kad  tam tikriems augalams jautrus organizmas reaguoja ir į tam tikrus maisto produktus. Pavyzdžiui, žmogui, kuris reaguoja į beržų žiedadulkes, alergiją gal sukelti morkos ar obuoliai.

Kodėl atsiranda alergija žiedadulkėms? Tai klausimas, kuriam nėra paprasto atsakymo,  Anot gydytojų, tai – imuniteto „reikalai“, kai imuninė sistema grėsmingu palaiko šiaip jau nekenksmingą žiedadulkių baltymą. Prastoka žinia yra ir ta, kad atsiradusi alergija paprastai išlieka visą gyvenimą.

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė