Pirmoji pagalba – tai, kas gali išgelbėti net gyvybę

2019-06-26

Elastinis bintas, tvarstis, vaistai nuo skausmo bei žaizdų dezinfekavimo skystis. Visa tai pravartu įsimesti į kuprinę rengiantis į bet kokią kelionę. Nes neįmanoma numanyti, kada ir kas gali nutikti. O suteikti pirmąją pagalbą turėtų mokėti kiekvienas. Juk kiekvienam ir bet kada jos gali prireikti.

Traumos ir pagalba

Vasarą yra mažesnė kojų ar rankų traumų tikimybė nei žiemą. Tačiau kartais pakanka nedidelio, neatsargaus žingsnio, ir, kojai klyptelėjus ar pargriuvus, ją perveria skausmas. Čiurnos sausgyslių patempimas yra dažna keliautojų trauma ir labai skausminga. Patempus sausgysles, audiniai ima tinti, neretai atsiranda kraujosruvų.

Pirmoji pagalba ištikus tokiai nelaimei, kaip ir bet kokiai kitai galūnių traumai – sutrenkus jas, pertempus raiščius ar raumenis, yra trys svarbios pagalbos priemonės. Tai šaldymas, pažeistos galūnės įtvirtinimas ir ramybė. Nevalia traumuotos vietos  trinti tepalais ar šildyti. Atvirkščiai, ją reikia atšaldyti, jei po ranką yra kas nors vėsaus, pavyzdžiui, indas su šaltu vandeniu. Šaldant susitraukia kraujagyslės, todėl traumuota vieta mažiau tinsta.

Kitas žingsnis – pažeistą vietą reikia imobilizuoti, nes jai reikia ramybės, tai yra – įtvirtinti, kad jai tektų kuo mažiau fizinio krūvio. Tam pravers elastinis bintas, tik svarbu jį bintuojant per smarkiai neįtempti, antraip bintas užspaus audinius  bei sutrikdys kraujotaką.

Nederėtų panikuoti ir tokiais atvejais, kai žmogus susižeidžia iki kraujo. Tokiu atveju pirmiausia reikia stabdyti kraujavimą – ant žaizdos uždėti tvarsčio gabalą ir laikyti užspaudus, kol kraujas sukrešės. Jei žaizda nedidelė, sustabdžius kraujavimą ant jos reikia užpurkšti dezinvekuojančio skysčio. Bet jei kraujavimas nesiliauja, tuomet geriau nedelsti – reikia apibintuoti žaizdą  ir kuo skubiau vykti pas medikus.

Be jų pagalbos nepavyks išsiversti, jei ištinka sunki trauma, pavyzdžiui lūžta kaulai. Tuomet nukentėjusį žmogų, atsižvelgiant į jo būklę, būtina patiems gabenti į ligoninę paguldžius automobilyje taip, kad sužalota vieta nebūtų judinama arba iškviesti greitąją.

Ką daryti perkaitus?

Galvos apdangalai, daug geriamo vandens ir odos kremas nuo saulės – tai svarbiausios apsaugos priemonės nuo saulės smūgio. Tačiau dažnai žmonės jas ignoruoja ir perkaista.

Pykinimas, šaltkrėtis, galvos svaigulys, mirgėjimas akyse – tai vieni iš saulės smūgio požymių. Ši vasara –  ypač karšta, todėl pravartu prisiminti, kaip pagelbėti jį patyrusiam žmogui.

Pirmiausia – šešėlio priedanga. Perkaitusį žmogų reikia paguldyti, kad dėl galvos svaigulio  jis neprarastų koordinacijos ir dar labiau nesusižalotų. Tam, kad vemdamas žmogus neužspringtų, guldyti geriau jį ant šono.

Kitas žingsnis – būtina duoti vandens atsigerti, geriausia mineralinio bei  uždėti ant kaktos bei kūno vėsius kompresus, pavyzdžiui, vandenyje suvilgytus rankšluosčius. Tačiau jei žmogaus būklė yra sunki – jei prasideda traukuliai, būtina kviesti greitąja pagalbą. Pasitaiko ir mirtinai pavojingų situacijų, kai saulės smūgio ištiktas žmogus nustoja kvėpuoti. Tuomet būtina daryti dirbtinį kvėpavimą, – pradėti gaivinimą ir tęsti jį tol, kol atvyks medikai.

Verta prisiminti

Dirbtinis kvėpavimas  – tai pagalba, kuri gali išgelbėti ir skendusių, iš vandens ištrauktų žmonių gyvybę.  Tai – stresinė situacija, į kurią patekus reikia tvirtybės, bet ne baimės. Juk nuo to gali priklausyti gelbėjamo žmogaus gyvybė.

Ką daryti pirmiausia? Šį klausimą nuveja atsakymas – skenduolį reikia pražiodyti ir išvalyti iš burnos svetimkūnius.

Kitas žingsnis – paguldyti ant nugaros – ant kieto pagrindo ir pakelti smakrą: žandikaulį į viršų. Trečias – atsiklaupus prie nukentėjusiojo, sudėti rankas ant krūtinkaulio taip, kaip rekomenduojama:  vienos rankos delną – ant krūtinkaulio centro linijoje tarp spenelių, kitą ranką – ant pirmosios.

Per alkūnes ištiestomis rankomis atliekama 30 krūtinės ląstos paspaudimų. Spausti reikia šiek tiek dažniau, nei vienas kartas per sekundę, vienodai, be trūkčiojimų, maždaug 5 cm gilumu. Po to – dukart įpūsti oro į burną. Po to – vėl tiek pat paspaudimų, ir vėl – oro įpūtimai. Pavargus tenka  pasikeisti su kitais žmonėmis ir kartoti tol, kol atvyksta medikai.

Kuo tai svarbu? Suspaudus krūtinės ląstą, iš širdies išstumiamas kraujas, taigi jį po kraujagysles išvarinėja paspaudimai. Įpučiant orą į burną, į plaučius patenka deguonies. Štai tokiu būdu yra apsaugomos smegenys nuo deguonies bado, taigi ir nuo mirties.

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė