Rudeniop erkės tampa vėl aktyvios – geriau pasisaugoti

2019-08-22

Gamta niekada nepraranda savo žavesio, o įsismarkavęs grybų sezonas į miškus sukviečia kone visą Lietuvą. Ir vis dėlto geriau neprarasti budrumo gamtoje. Nes ne tik pavasaris, bet ir rudens pradžia yra tas laikas, kai erkės yra pačios aktyviausios. Neatsitiktinai ir Vilniuje, Vingio parke, į kurį pailsėti traukia daug žmonių, rugpjūčio pabaigoje buvo pastatytos natūralios jų gaudyklės.

Erkių visada buvo gamtoje ir jų bus. Tik tiek, kad  vis daugiau jų yra užkrečiamųjų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos nešiotojos.

Erkinis encefalitas yra sunki liga, sukeliama erkių nešiojamo viruso, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinę nervų sistemą. Blogai ir tai, kad ja persirgus ne visada išvengiama liekamųjų reiškinių, kurie gali sukelti invalidumą.

Erkių, platinančių šią ligą, randama visoje Lietuvos teritorijoje. Todėl, ištraukus įsisiurbusią erkę, reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Gali būti, kad ji neturėjo užkrato. Bet jis vis dėlto pateko į kraują, – o šiam užkratui „persimesti“ iš gyvio seilių į žmogaus kraują pakanka ir 10 minučių –  po kelių dienų ar ilgesnio laiko atsiranda į gripą panašių požymių. Tai karščiavimas, kaulų laužymas, galvos skausmas. Medikų pagalba yra būtina, nes labai dažnai, atsitraukus pirmajai ligos bangai, netrunka atslinkti ir antroji, daug sunkesnė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, didžiausias erkinio encefalito paplitimas – t.y. daugiausia juo susirgusių žmonių 2017-aisias buvo Utenos rajone, Kaune, Vilniuje, Trakų bei Elektrėnų rajonuose.

Laimo liga yra „lėtesnė“.  Šią ligą sukelia bakterijos – vadinamosios borelijos.  Jomis užsikrečiama, kai, siurbdama kraują, erkė pamažu suleidžia užkrato turintį skystį. Ligą sukeliančios bakterijos, patekusios  kraują,  ilgainiui gali pažeisti sąnarius, odą, nervų sistemą, rečiau – širdį ar akis.

Svarbiausias jos požymis – įkandimo vietoje po vienos ar kelių savaičių atsiradusi raudona dėmė, kuri pamažu plečiasi lyg raudonas žiedas. Tuo pat metu gali atsirasti ir galvos bei sąnarių skausmas, silpnumas. Medikų pagalba ir šiuo atveju yra būtina, – požymiai gali išnykti, bet anaiptol ne visada pats organizmas įveikia užkratą. Tam reikia antibiotikų.

Ko gero, žinia apie skiepus nuo erkinio encefalito yra pasiekusi visus žmones. Tačiau nuo Laimo ligos nėra sukurtos vakcinos. Todėl bet kokiu atveju žmogui, išsirengusiam į gamtą, reikėtų nepamiršti elementarių, bet veiksmingų apsaugos nuo erkių priemonių.

Viena jų – kuo dažniau vertėtų apžiūrėti ir savo, ir žmonių, su kuriais būnama kartu, drabužius, ar jais neropoja nedideli, į vorus panašūs gyviai. Aptiktas erkes geriau sunaikinti.

Svarbu įsidėmėti  ir tai, kad įsisurbusi erkė ne iš karto „suleidžia“ Laimo ligos užkratą.

Todėl kuo greičiau aptinkamas šis gyvis ir kuo greičiau ištraukiamas, tuo mažesnis yra ir užsikrėtimo pavojus. Todėl grįžus iš gamtos namo pravartu apžiūrėti visą kūną. Dažniausiai erkės pasirenka tas vietas, kur oda yra šiltesnė ir drėgnesnė – pakinklius, pažastis, kirkšnius, kaklą.

Kita apsaugos priemonė – tai tinkama apranga: drabužiai turi būti šviesūs, nes ant tokių lengviau pamatyti ropojančius gyvius. Antra, vilkėti patartina drabužius ilgomis rankovėmis, su ties riešu priglundančiais rankogaliais. Kelnių galus taip pat patartina sukišti į kojines, kad erkės tiesiog neturėtų galimybės prasmukti. Praverstų ir prigludusi kepurė ar skarelė. Mat kuo mažiau atviro kūno, tuo mažesnė ir galimybė, kad šis nariuotakojis pateks po drabužiais.

Svarbūs yra ir repelentai, kurie atbaido erkes. Jais reikia apipurkšti ne tik atviras kūno vietas – kaklą, rankas, bet ir drabužius, pavyzdžiui, rankogalius ar kelnių klešnes. Be to, repelentus pravartu pasiimti ir į gamtą, nes jie išgaruoja – jų poveikis nėra ilgas, todėl verta juos panaudoti ne vieną kartą.

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė