Morkos bei jų sultys: naudos daug, bet yra ir pavojų

2019-09-16

„Valgyki morkas, geriau matysi“, – ko gero, vyresni žmonės nepamirš to, kas jiems buvo įkalta į galvą vaikystėje. Ir tai anaiptol nėra pramanas. Šiose daržovėse yra tokia didelė gausa mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų organizmui naudingų medžiagų, kad ignoruoti jų daromo teigiamo poveikio organizmui net neįmanoma. Tačiau viskam reikia saiko.

Praėjusi vasara buvo sukėlusi daržoves auginantiems ūkininkams nerimo, nes morkų augimą stabdė sausra. Tačiau gamta, atrodo, „atsigriebė“, ir šiuo metu parduotuvių lentynose šių daržovių pasiūla yra didelė. Vadinasi, verta naudotis gamtos suteikta galimybe ir natūraliomis priemonėmis stiprinti organizmą.

Kodėl morkų poveikis dažniausiai siejamas su geru regėjimu? Pirmiausia dėl to, kad šiuose šakniavaisiuose gausu vadinamojo provitamino A (beta-karoteno), kurį gavęs organizmas pasigamina vitaminą A. Pastarasis sulėtina lęšiuko drumsties – kataraktos procesą, pastoja kelią naktiniam aklumui, padeda išvengti tam tikrų rainelės ligų.

Vitaminas A turi ir kitokį teigiamą poveikį – skatina žaizdų gijimą, sloguojant palengvina kvėpavimą.  Jis naudingas ir kepenims efektyviau apsivalyti nuo organizme susikaupusių toksinų ir pagerina virškinimą. Būtent dėl to morkas patariama valgyti tokiais atvejais, kai yra polinkis į vidurių užkietėjimą ir, atvirkščiai, reikia jų vengti, jei vargina viduriavimas. Ne tik tam tikros medžiagos, bet ir morkų skaidulos aktyvina žarnyno veiklą.

Kita medžiaga – beta karotinas (provitaminas karotenoidas) taip pat yra naudingas regai, pavyzdžiui, jis sumažina akių įtampą, keliamą iš ekranų sklindančių mėlynųjų spindulių. Apskritai abi šios medžiagos – karotenas ir karotinas – saugo audinių ląsteles nuo vadinamųjų laisvųjų radikalų. Jos neleidžia patekti nuodams iš aplinkos ir tokiu būdu stabdo ląstelių senėjimą bei irimą. Panašų poveikį turi ir morkose esantis selenas.

Specialistai visada primena, jog tam, kad organizmas įsisavintų karotiną, reikia riebalų – į morkų sultis reikia įlašinti šlakelį aliejaus ir įpilti truputį grietinėlės. Be to, išspaustas sultis būtina gerti iš karto, nes sąlytyje su oru – veikiant deguoniui –  veikliosios medžiagos netrukus suyra.

Ne taip seniai mokslininkai išsiaiškino, kad morkose, vienintelėse iš daržovių, yra falkarinolio – medžiagos, kuri lemia priešvėžines šių daržovių savybes. Falkarinolis yra natūralus pesticidas, apsaugantis morkų šakniavaisius nuo grybelinių ligų. Paaiškėjo, kad iš kasdien valgomų produktų morkos yra vienintelis šio naudingo komponento šaltinis.

Morkose esantys B grupės vitaminai – tai centrinės nervų sistemos ramstis. Jie svarbūs angliavandenių apykaitai, taigi ir energijos gamybai.  Šiai grupei priklausantis PP vitaminas arba niacinas veikia kraujo apytaką – praplečia kapiliarus.

Tai viena iš priežasčių, kodėl morkos mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, pavyzdžiui, insultu. Poveikis šiai sistemai yra siejamas ir su morkose esančiomis kalio druskomis.

Apskritai šiuose šakniavaisiuose yra daug mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir kitų, kurie daro poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Daug komplimentų yra skiriama morkų sultims, nes jų poveikis organizmui yra įvairiapusis. Pavyzdžiui, jos skatina šlapimo išsiskyrimą ir tirpdo akmenis, todėl žmonėms, kurie sega akmenlige, patariama jų išgerti prieš pusryčius.

Teigiama, kad morkų sultys mažina druskų kaupimąsi sąnariuose, nes jose esančios įvairios medžiagos stimuliuoja organų veiklą.

Dėl  mineralinių medžiagų, vitamino A ir kitų vitaminų gausos morkų tarkiai nuo seno buvo naudojami vėjo nugairintai ar net nušalusiai odai gydyti. Taigi  pravartu ne tik gerti  morkų sultis, bet ir jų tarkių pasidaryti kaukes, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę pasidaryti kaukėms. Jos prisodrina odą drėgmės, bet kartu ją ir šiek tiek nudažo.

Tačiau mitybos specialistai primena, kad morkas valgyti bei jų sultis gerti reikia sakingai. Profilaktiškai per dieną pakanka pusės stiklinės sulčių arba ne daugiau 2-3 morkų. Didesnis jų kiekis apsunkina kepenų darbą. Gali atsirasti ir karotoderma – odos pageltimas.

Įspėjama, kad šviežių morkų bei sulčių negalima vartoti sergantiems kolitu bei paūmėjus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei. Didesnis kiekis morkų sulčių gali sukelti vangumą, mieguistumą, dirglumą.

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė