Virusai: kaip nuo jų apsisaugoti?

2020-03-10

Koronaviruso diagnozavimas Lietuvoje sukėlė nerimo, o kartu – ir paniką. Žmonės vaistinėse graibstė veido kaukes bei respiratorius manydami, kad tai gali apsaugoti nuo sunkią plaučių ligą sukeliančio užkrato. Tačiau koronavirusas plinta  ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir kontaktiniu. Taigi nei kaukės, nei respiratoriai negarantuoja apsaugos.

Vienintelis dalykas, kam tai naudinga – kaukės padidina tikimybę, kad bet kokia virusine kvėpavimo takų liga sergantis žmogus kosėdamas ar čiaudėdamas neapkrės kitų.

Koronavirusas plinta panašiai kaip ir gripas – ne tik oro lašeliniu, bet ir kontaktiniu būdu. Jis gali kelias valandas išbūti be „šeimininko“ – išlikti ant bet kokio kito paviršius, prie kurio sėdėjo ar kurį lietė infekuotas žmogus. O tai gali būti ir stalas, ir durų rankena, ir  kėdės atlošo rankena viešajame transporte ar laikymosi stovas jame.

Visuomenės sveikatos specialistai nepaliauja kartoję, kad žmonės paisytų higienos – ypač dažnai plautų muilu rankas, o jei įmanoma – ir nusivalytų jas dezinfekavimo skysčiu. Ir bent jau tol, kol koronaviruso ligos epidemija neatsitrauks, sveikindamiesi nesiglėbesčiuotų.

Taigi kalbant apie koronavirso profilaktiką, matyt, pravartu prisiminti ir tas laiko patikrintas profilaktikos priemones, kurios naudojamos norint apsisaugoti nuo gripo. Juo labiau kad kovo mėnuo yra virusinių – infekcinių kvėpavimo takų ligų plitimo laikas: virusams daugintis palankiausia yra nedidelė pliusinė oro temperatūra.

Virusinės ligos vaikšto kartu su ankstyvo pavasario skersvėjais. Ar įmanoma jų išvengti? Bent jau sumažinti riziką – tai tikrai. Vienas svarbus dalykas – ankstyvą pavasarį orai dar yra permainingi, tad geriau nesukabinti žieminių viršutinių drabužių  į spintą. Nes vieną dieną užsukusi šilumą kitą dieną pavista į žvarbų lietų, o peršalimas mažina organizmo atsparumą virusinėms ligoms.

Svarbios yra ir profilaktikos priemonės, kurios gali užkirsti užkratui kelią. O jų yra visokių.

Liaudyje seniau buvo ypač paplitęs paprastas apsaugos būdas – būtent ūkiniu muilu ne tik nusiplauti rankas, bet ir ištepti muilu nosies landas, o po to išsiskalauti jas šiltu vandeniu. Tiesa, muilas šiek tiek džiovina nosies gleivinę, tačiau ją galima po to patepti propolio – medetkų tepalu, ar tiesiog aliejumi.

Dar viena profilaktikos priemonė – druskos tirpalas, kuris paruošiamas ištirpinus šilto vandens stiklinėje maždaug pusę šaukšelio valgomosios arba jūros druskos (tirpalas neturėtų smarkiai graužti gleivinės). Tokiu tirpalu profilaktiškai patariama skalauti gerklę porą kartų per dieną, taip pat pravartu juo išvalyti ir nosies gleivinę.

Druska yra  natūralus antiseptikas. Tai natrio chloridas, kuris sudaro nepalankią terpę gleivinėje daugintis infekcijos sukėlėjams.

Prasidėjus gripo sezonui paprastai žmonės pardutuvėse ima graibstyti citrinas. Kodėl? Nes jose yra vitamino C, kuris stiprina imunitetą. Ir ne tik citrinose – jo gausu ir kitokiuose citrusiniuose vaisiuose, svarainiuose. Be to, rūgštis nepatinka virusams. Jie dauginasi patekę ant epitelinio audinio – gerklės, nosies, plaučių, o rūgšti terpė slopina šį procesą.

Tam, kad C vitaminas nežūtų, citrinos nepatariama dėti į karštus gėrimus. Verčiau arba ją, arba svarainio vaisių pasipjaustyti skiltelėmis, sumaišyti su medumi ir po šaukšelį suvalgyti kelektą kartų per dieną.

Žmonės, kurių skrandis nėra jautrus, ko gero, prasidėjus gripo epidemijai, neignoruoja nei česnakų, nei svogūnų. Nes šiose aštriose daržovėse yra fitoncidų, kurie stabdo bakterijų arba virusų dauginimąsi gleivinėje.

Yra ir dar viena profilaktikos priemonė, kurią paprastai žmonės ignoruoja. Tai – poilsis. Mat imunitetą, saugantį organizmą nuo užkrečiamųjų ligų, stiprina ne tik taisyklinga mityba, judrumas ar vitaminai, bet ir gebėjimas laiku atsitraukti nuo darbų. Labai svarbu, kad organizmas nepervargtų ir kad jo nealintų nuolatinė įtampa. Taigi pavargus būtina pailsėti, ir, kai tik įmanoma, gerai išsimiegoti.

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė